tarimas

tarìmas sm. (2) K, Š, Rtr, KŽ, tarìmasis (1), tarìmos ind. 1. tartis: Garsų tarìmas DŽ. Taisyklingas (teisingas), aiškus tarìmas NdŽ. Aukštaitiškas tarimas LKGI477. Kleinas balsius suskirstė į ilguosius ir trumpuosius, klasifikavo garsus pagal kalbos padargus, aprašė jų tarimą LTEIII519. Kapsų tarimas yra labiau juk norminamas negu dzūkų J.Balč. 2. → tarti 2: Tarimas žodžio būt gelbėjęs – neatidarei burnos V.Kudir. 3. refl. LL207, NdŽ, KŽ → tarti 3 (refl.): Kiti delegatai atvažiuos tiktai ateinančiosios savaitės pradžioje, kame prasidės tarimos sulyg svarbiausių klausimų VŽ1904,1. ║ prk.: Ne kokio tarìmos nėra (neįmanoma numaldyti): Kroka [vaikas], i tiek Krš. 4. susitarimas: Klausia, ar negalėčia nueit an tarìmo [dėl vedybų] Slm. | refl.: Padarėm, kiek sutarta. Nori daugiau, tarkimės iš naujo. – Kokio dar tarimosi? Lyg mes svetimi, nepažįstami J.Balt. 5. I → tarti 6. | refl. NdŽ. 6. NdŽ žr. patarimas 1: Paklausė erelis varnos tarimo S.Dauk. ^ Geras tarimas atkanka rytą S.Dauk. 7. KŽ žr. nutarimas 1: Teismo tarìmas NdŽ. Suvažiavimo tarimas rš. Kad koksai tarimas daugiam netinka, tad jį atmeta murmėjimu S.Dauk. 8. pritariamoji sutartinės melodija, pritarinys: Pirmoji [giesmių melodijos] dalis vad[inasi] rinkiniu ir ją dainuojančioji vad[inama] rinkėja, antroji vad[inama] tarimu ar patarimu ir ją dainuojančioji vad[inama] tarėja ar patarėja EncIX1530. \ tarimas; aptarimas; įtarimas; ištarimas; nutarimas; patarimas; pertarimas; pratarimas; pritarimas; sutarimas; užtarimas